① Remiantis garų slėgiu, galima nustatyti skystojo kuro garų savybes.
Paprastai kuo didesnis variklio degalų sočiųjų garų slėgis, tuo didesnis lengvųjų komponentų kiekis kure, tuo stipresnės garų savybės, o degimo metu su oru lengviau susidaro degius mišinius, dėl kurių jis lengvai užsidega. Variklis lengvai užvedamas ir įsibėgėja, sumažina susidėvėjimą ir sumažina degalų sąnaudas. Todėl skystam kurui reikalingos geros garavimo savybės.
② Pagal garų slėgį galima nustatyti, ar variklio degalai naudojimo metu turi tendenciją formuoti oro pasipriešinimą.
Kuo didesnis variklio degalų garų slėgis, tuo didesnė galimybė susidaryti oro pasipriešinimui esant aukštai arba žemai temperatūrai. Dėl susidariusio oro pasipriešinimo gali trūkti arba nutrūkti degalų tiekimas, dėl kurio variklis gali veikti nenormaliai arba sustoti. Todėl variklio kurui, ypač aviaciniam kurui, reikalingas tam tikras prisotinimo garų slėgis. Pagal Kinijos nacionalinius standartus transporto priemonėse naudojamo benzino garų slėgis neturi viršyti 66,7 kPa vasarą ir 80,04 kPa žiemą, o aviacinio benzino – nuo 27.0-48,0 kPa.
③ Remiantis garų slėgiu, galima įvertinti kuro nuostolių laipsnį sandėliuojant ir transportuojant.
Kuro sandėliavimo, papildymo ir transportavimo metu visada prarandama lengvųjų frakcijų. Paprastai kuo didesnis garų slėgis, tuo lengvesnė frakcija, tuo didesni nuostoliai ir didesnė gaisro atsiradimo rizika.