Veiksniai, turintys įtakos paviršiaus įtempimui ir sąsajos įtempimui

1. Bendrieji veiksniai
Temperatūra
Kylant temperatūrai, suintensyvėja molekulinis terminis judėjimas, susilpnėja tarpmolekulinės jėgos.
Aukštesnė temperatūra → Mažesnis paviršiaus / sąsajos įtempis.
Dviejų fazių pobūdis
Stipresnės tarpmolekulinės jėgos (vandenilio ryšiai, poliškumas) lemia didesnę įtampą.
Didesnis dviejų fazių savybių skirtumas → didesnė sąsajos įtampa.
Slėgis
Skysčių ir dujų sistemoms: didėjantis slėgis šiek tiek sumažina paviršiaus įtempimą.
Sistemoms skystis-skystis arba skystis-kieta medžiaga: slėgio poveikis yra nereikšmingas.
2. Veiksniai, būdingi paviršiaus įtempimui (skystis – dujos)
Skysčio savybės
Poliniai skysčiai (vanduo, alkoholiai) > nepoliniai skysčiai (alyvos, angliavandeniliai).
Dujų{0}}fazės sudėtis
Organiniai garai ore sumažina paviršiaus įtempimą; švarus oras suteikia stabilesnes vertes.
3. Sąsajos įtempimui būdingi veiksniai (skystis – skystis / skystis – kietas)
Dviejų fazių poliškumo skirtumas
Didesnis poliškumo skirtumas → didesnė sąsajos įtampa.
Paviršinio aktyvumo medžiagos ir priedai
Pridėjus paviršinio aktyvumo medžiagų smarkiai sumažėja paviršiaus įtampa, dažnai iki itin mažų verčių.
Tirpiosios medžiagos, druskos, elektrolitai
Druskų pridėjimas į vandenį šiek tiek padidina paviršiaus įtempimą.
Alkoholiai, ketonai ir organiniai junginiai mažina paviršiaus/sąsajos įtampą.
Skystas-kietas sąsaja
Didesnė kietosios medžiagos paviršiaus energija → didesnė sąsajos įtampa.
Paviršiaus šiurkštumas, modifikavimas ir padengimas taip pat turi įtakos sąsajos įtempimui.